Kelionė po Ukmergės bažnyčias

Lietuva: dabartinis vietinis laikas:

Kelionė po Ukmergės bažnyčias

Mielas skaitytojau,
Koks gražus ir svetingas kraštas Ukmergė Kokie nuostabūs architektūriniai statiniai iš senovės pasitinka jus mieste ir apylinkėse Tebus šis mažas žemėlapis Jūsų vedliu po Ukmergės bažnyčias

Naudota Vikipedijos ir kita interneto medžiaga

Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia

            Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia

Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia stovi Želvos miestelyje, Želvos upelio dešiniajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą.Želva 1586 m. dovanota Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1753 m. pastatė bažnyčią, kuri 1755 m. sudegė. Bažnyčios metrikų knygos buvo išlikusios nuo 1778 m. 1849 m. Želva prijungta prie Telšių (Žemaičių), 1926 m. – prie Kaišiadorių vyskupijų. 1881 m. bažnyčia sudegė. Atstatyta ir jau baigiama įrengti bažnyčia 1887 m. vėl sudegė. Kunigas Antanas Stapulionis su parapijiečiais 1892 m. pastatė dabartinę medinę. Senosios bažnyčios medžiaga buvo parduota Žemaitkiemio katalikams.

Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Apie 1922 m. įsteigta parapija. 1932 m. klebonas Stanislovas Švėgžda bažnyčią perdažė. 1953–1954 m. kunigas Jonas Mintaučkis su parapijiečiais ją atnaujino. Klebonas Pranas Cibulskas 1949 m. areštuotas ir ištremtas. Po 10 m. grįžo į Lietuvą invalidas. Nuo 1968 m. iki mirties klebonavo Jonas Tomkus (1924–1989; palaidotas šventoriuje).

Bažnyčia savo forma primena gyvenamąjį namą, su 2 bokšteliais (vienas fasade, kitas ant apsidės stogo). Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Prieš bažnyčią stovi akmenų mūro klasicistinė varpinė su aukštu kryžiumi. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra kapinės.

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia

1

1845 m. įkurta Veprių parapija. Dabartinė mūrinė Rožinio Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčia Veprių miestelio centre, Veprių ežero šiauriniame krante ant nedidelės pakilumos pastatyta 1909–1910 m. Jos statytojas – kunigas Teofilis Vasiliauskas (mirė 1918 m., palaidotas bažnyčios šventoriuje). Pagrindinis fundatorius – grafas Marijonas Broel Pliateris, architektas – V. Stipulkovskis. 1944 metų liepos 24 dieną besitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino Veprių bažnyčios varpinės bokštą, kuris buvo maždaug 40 metrų aukščio. Suremontuota pagal 1947 m. projektą..

Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčia

               

           Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčia

    

Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčia stovi Žemaitkiemio miestelyje, prie Vidiškių-Alantos kelio. Turi neobaroko bruožų.

Apie 1582 m. Žemaitkiemio dvaras dovanotas Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1586 m. pastatė bažnyčią. Jai tada dovanotas Semeniškio kaimas (vėliau sukeistas su Žemaitkiemiu). 1716 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla.

Per 1892 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. Pasklidus gandui, jog jos vietoje bus statoma cerkvė, paskubomis nupirkta Želvos, bažnyčia ir pastatyta sudegusios vietoje. Žmonės nepakluso policijos reikalavimui sustabdyti statybą. Klebonas M. Gulbinas ištremtas 3 m. į Kalugą. 2 m. ištremti ir trys bažnyčią statę darbininkai.

1892 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia. Parapijiečiai ilgai negavo valdžios leidimo statyti. Šios bažnyčios statybos bylos padariniai buvo reikšmingi visai Lietuvai. Rusijos Vidaus reikalų ministras 1896 m. išleido potvarkį (galiojo iki 1899 m.), kuriuo teigė, jog bažnyčioms atstatyti ar perstatyti valdžios leidimo nereikia. Kunigo Antano Jucevičiaus rūpesčiu 1899–1902 m. pastatyta dabartinė bažnyčia.

Bažnyčia turi neobaroko bruožų, stačiakampio plano, su masyviu fasado bokštu. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro

Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia

         

                       Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia

Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Vidiškių miestelyje, prie kelio  Kaunas–Zarasai–Daugpilis .

Jurgis Vidiškis 1562 m. Vidiškių filijai dovanojo 300 grašių. 1664 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Iki 1840 m. bažnyčia sudegė. Vietoj jos pastatyta laikina medinė (be grindų). Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos darbai 1849 m. nutrūko. Vyskupas Motiejus Valančius 1851 m. ragino tęsti statybą, bažnyčia pastatyta 1853 m. 1856 m. įkurta parapija.

Bažnyčia neoklasicistinė, su lėkštu stogu ir bokšteliu. Viduje 3 vienodo aukščio navos, su lygiomis medinėmis lubomis. Šventoriaus tvora mūrinė. Jame stovi žema mūrinė varpinė.

Bažnyčios šventoriuje stovi du kryžiai. Vienas iš jų skirtas Lietuvos krikščioniškojo jubiliejaus atminimui (1987 m.), o antrasis – Didžiojo kunigaikščio Kazimiero atminimui (2000 m.), kurį pastatė Vidiškiuose gimęs, JAV, Floridoje gyvenantis Kazimieras Linkevičius ir jo žmona Mėta.^[1]

Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia

     

          Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia

Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia stovi Siesikų miestelyje.

Pirmoji bažnyčia minima 1441 m. Siesikų (Daugailių) dvaro savininkai broliai Abraomas Siesickis, Melchioras Siesickis ir Stanislovas Siesickis 1537 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Siesickiams perėjus į reformaciją, nuo XVI a. vidurio iki 1607 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams. Ją 1680 m. konsekravo Vilniaus pavyskupis Mikalojus Slupskis. Bažnyčioje įrengti 4 altoriai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčia po gaisro XVIII a. rekonstruota.

Bažnyčia renesansinė, halinė, stačiakampio plano, su trisiene apside, 2 šoninėmis zakristijomis. Bokštas prišlietas prie pagrindinio fasado. Vidus 3 navų. Jas dengia kryžminiai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė (XVIII a.) su varpais. Netoli bažnyčios yra kapinės su XVIII a. koplyčia.

Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia

        Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia

Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia stovi Ukmergėje. Pastatyta po 1863 m.

Bažnyčios pirmtakė - Pijorų Švenčiausios Maloningosios mergelės bažnyčia.

Ukmergėje apie 1742 m. įkurdinti pijorai. Apie 1745 m. pastatyta medinė bažnyčia ir vienuolynas. Prie jo veikė 5 klasių mokykla. 1788 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1803 m. pastatytas naujas mokyklos pastatas (1828 m. mokykloje mokėsi 110 mokinių). Vienuolynui 1804 m. priklausė 8 kaimai. 1839 m. pijorų mokykla pertvarkyta į apskrities bajorų mokyklą.

1845 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Sudegusios bažnyčios sklype po 1863 m. pastatyta cerkvė. Buvusi cerkvė 1919 m. grąžinta katalikams. Nuo 1925 m. ji priklausė vienuoliams marijonams. Po Antrojo pasaulinio karouždaryta. 1991 m. grąžinta tikintiesiems.

Bažnyčia neobizantinė, kvadratinio plano, vienabokštė, su kūginiu kupolu.