2019 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Kelionė po Ukmergės bažnyčias

Mielas skaitytojau,
Koks gražus ir svetingas kraštas Ukmergė Kokie nuostabūs architektūriniai statiniai iš senovės pasitinka jus mieste ir apylinkėse Tebus šis mažas žemėlapis Jūsų vedliu po Ukmergės bažnyčias

Naudota Vikipedijos ir kita interneto medžiaga

Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia

Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia stovi Želvos miestelyje, Želvos upelio dešiniajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą.Želva 1586 m. dovanota Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1753 m. pastatė bažnyčią, kuri 1755 m. sudegė. Bažnyčios metrikų knygos buvo išlikusios nuo 1778 m. 1849 m. Želva prijungta prie Telšių (Žemaičių), 1926 m. – prie Kaišiadorių vyskupijų. 1881 m. bažnyčia sudegė. Atstatyta ir jau baigiama įrengti bažnyčia 1887 m. vėl sudegė. Kunigas Antanas Stapulionis su parapijiečiais 1892 m. pastatė dabartinę medinę. Senosios bažnyčios medžiaga buvo parduota Žemaitkiemio katalikams.

Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Apie 1922 m. įsteigta parapija. 1932 m. klebonas Stanislovas Švėgžda bažnyčią perdažė. 1953–1954 m. kunigas Jonas Mintaučkis su parapijiečiais ją atnaujino. Klebonas Pranas Cibulskas 1949 m. areštuotas ir ištremtas. Po 10 m. grįžo į Lietuvą invalidas. Nuo 1968 m. iki mirties klebonavo Jonas Tomkus (1924–1989; palaidotas šventoriuje).

Bažnyčia savo forma primena gyvenamąjį namą, su 2 bokšteliais (vienas fasade, kitas ant apsidės stogo). Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Prieš bažnyčią stovi akmenų mūro klasicistinė varpinė su aukštu kryžiumi. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra kapinės.

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia

1

1845 m. įkurta Veprių parapija. Dabartinė mūrinė Rožinio Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčia Veprių miestelio centre, Veprių ežero šiauriniame krante ant nedidelės pakilumos pastatyta 1909–1910 m. Jos statytojas – kunigas Teofilis Vasiliauskas (mirė 1918 m., palaidotas bažnyčios šventoriuje). Pagrindinis fundatorius – grafas Marijonas Broel Pliateris, architektas – V. Stipulkovskis. 1944 metų liepos 24 dieną besitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino Veprių bažnyčios varpinės bokštą, kuris buvo maždaug 40 metrų aukščio. Suremontuota pagal 1947 m. projektą..

Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčia

Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčia stovi Žemaitkiemio miestelyje, prie Vidiškių-Alantos kelio. Turi neobaroko bruožų.

Apie 1582 m. Žemaitkiemio dvaras dovanotas Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1586 m. pastatė bažnyčią. Jai tada dovanotas Semeniškio kaimas (vėliau sukeistas su Žemaitkiemiu). 1716 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla.

Per 1892 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. Pasklidus gandui, jog jos vietoje bus statoma cerkvė, paskubomis nupirkta Želvos, bažnyčia ir pastatyta sudegusios vietoje. Žmonės nepakluso policijos reikalavimui sustabdyti statybą. Klebonas M. Gulbinas ištremtas 3 m. į Kalugą. 2 m. ištremti ir trys bažnyčią statę darbininkai.

1892 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia. Parapijiečiai ilgai negavo valdžios leidimo statyti. Šios bažnyčios statybos bylos padariniai buvo reikšmingi visai Lietuvai. Rusijos Vidaus reikalų ministras 1896 m. išleido potvarkį (galiojo iki 1899 m.), kuriuo teigė, jog bažnyčioms atstatyti ar perstatyti valdžios leidimo nereikia. Kunigo Antano Jucevičiaus rūpesčiu 1899–1902 m. pastatyta dabartinė bažnyčia.

Bažnyčia turi neobaroko bruožų, stačiakampio plano, su masyviu fasado bokštu. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro

Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia

Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Vidiškių miestelyje, prie kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis .

Jurgis Vidiškis 1562 m. Vidiškių filijai dovanojo 300 grašių. 1664 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Iki 1840 m. bažnyčia sudegė. Vietoj jos pastatyta laikina medinė (be grindų). Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos darbai 1849 m. nutrūko. Vyskupas Motiejus Valančius 1851 m. ragino tęsti statybą, bažnyčia pastatyta 1853 m. 1856 m. įkurta parapija.

Bažnyčia neoklasicistinė, su lėkštu stogu ir bokšteliu. Viduje 3 vienodo aukščio navos, su lygiomis medinėmis lubomis. Šventoriaus tvora mūrinė. Jame stovi žema mūrinė varpinė.

Bažnyčios šventoriuje stovi du kryžiai. Vienas iš jų skirtas Lietuvos krikščioniškojo jubiliejaus atminimui (1987 m.), o antrasis – Didžiojo kunigaikščio Kazimiero atminimui (2000 m.), kurį pastatė Vidiškiuose gimęs, JAV, Floridoje gyvenantis Kazimieras Linkevičius ir jo žmona Mėta.^[1]

Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia

Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia stovi Siesikų miestelyje.

Pirmoji bažnyčia minima 1441 m. Siesikų (Daugailių) dvaro savininkai broliai Abraomas Siesickis, Melchioras Siesickis ir Stanislovas Siesickis 1537 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Siesickiams perėjus į reformaciją, nuo XVI a. vidurio iki 1607 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams. Ją 1680 m. konsekravo Vilniaus pavyskupis Mikalojus Slupskis. Bažnyčioje įrengti 4 altoriai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčia po gaisro XVIII a. rekonstruota.

Bažnyčia renesansinė, halinė, stačiakampio plano, su trisiene apside, 2 šoninėmis zakristijomis. Bokštas prišlietas prie pagrindinio fasado. Vidus 3 navų. Jas dengia kryžminiai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė (XVIII a.) su varpais. Netoli bažnyčios yra kapinės su XVIII a. koplyčia.

Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia

Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia stovi Ukmergėje. Pastatyta po 1863 m.

Bažnyčios pirmtakė - Pijorų Švenčiausios Maloningosios mergelės bažnyčia.

Ukmergėje apie 1742 m. įkurdinti pijorai. Apie 1745 m. pastatyta medinė bažnyčia ir vienuolynas. Prie jo veikė 5 klasių mokykla. 1788 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1803 m. pastatytas naujas mokyklos pastatas (1828 m. mokykloje mokėsi 110 mokinių). Vienuolynui 1804 m. priklausė 8 kaimai. 1839 m. pijorų mokykla pertvarkyta į apskrities bajorų mokyklą.

1845 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Sudegusios bažnyčios sklype po 1863 m. pastatyta cerkvė. Buvusi cerkvė 1919 m. grąžinta katalikams. Nuo 1925 m. ji priklausė vienuoliams marijonams. Po Antrojo pasaulinio karouždaryta. 1991 m. grąžinta tikintiesiems.

Bažnyčia neobizantinė, kvadratinio plano, vienabokštė, su kūginiu kupolu.

Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Lėno kaime, Lėno ežero rytiniame krante, prie Ramygalos–Taujėnų kelio. Be aiškių stiliaus bruožų.

1919 m. Taujėnų dvaro savininkas kunigaikštis Konstantinas Radvila statomai Lėno bažnyčiai paskyrė miško medžiagos. 1921 m. pastatyta laikina medinė koplyčia. Netrukus pradėta statyti klebonija ir kiti parapijos ūkiniai trobesiai. Lėno gyventojams paaukojus 2 dešimtinių sklypą, kunigų Jurgio Kazakevičiaus ir Jono Laugalio iniciatyva 1923–1924 m. pastatyta akmenų mūro bažnyčia.

1925 m. kunigo J. Laugalio rūpesčiu bažnyčia nutinkuota iš lauko, 1927 m. įdėtos medinės lubos, 1928 m. atlikti kiti darbai. Laikinoji koplyčia pertvarkyta į prieglaudą. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas dovanojo bažnyčiai monstranciją ir taurę, Apolonija Doračiūnienė paskyrė 1000 litų varpui pirkti. Daugiausia bažnyčią parėmė prezidentas Antanas Smetona, kilęs iš šios apylinkės. Jo lėšomis buvo įrengtas didysis altorius, kuriame įmontuotas dailininko Burbos pieštas Šv. Antano paveikslas. Kunigas Domininkas Tumėnas Lėno bažnyčiai paskyrė 35 ha žemės (16 km nuo Lėno).

1932 m. Juozas Kuliava dovanojo parapijai 8 ha. Sukeitus žemę arčiau bažnyčios ir 1934 m. Lėno kaimui skirstantis į vienkiemius, bažnyčiai liko 25 ha žemės. Lietuvos vyriausybei paskyrus pašalpą, 1935 m. prie bažnyčios pristatytas aukštas mūrinis bokštas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo Vadoklių filija. 1944 m. gerokai sužalota. Vėliau suremontuota.

Bažnyčia be aiškių stiliaus bruožų, stačiakampio plano (27 × 13 m), su žemesne apside, bokšteliu, vienabokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų ir plytų mūro bei metalinė.

2019 m. birželio 26 d., trečiadienis

Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

1669 m. minima Taujėnų altarija. Vėlesnė bažnyčia pastatyta 1785 m. Medinė bažnyčia 1845 m. sudegė. Taujėnų dvaro savininkas 1854 m. gavo leidimą baigti prieš 30 metų pradėtą statyti mūrinę bažnyčią. Pastatyta 1858 m. (architektas Šurinas).

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė, vienanavė. Šventoriaus tvora metalinė. Jame stovi mūrinė varpinė.

Pašilės Šv. Barboros bažnyčia

Vaitkuškio dvaro savininkas Mykolas Kosakovskis 1 km į šiaurės vakarus nuo dvaro, prie Pivonijos šilo, 1789 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji 1791 m. pašventinta. Šia proga statytojo giminaičio, Vilniaus pavyskupio Jono Nepomuko Kosakovskio pasakytas pamokslas 1791 m. išleistas atskira knygele (lenkų kalba). Iš pradžių bažnyčia buvo dvaro koplyčia, vėliau – Pabaisko parapijos filija. Ilgainiui bažnyčia ir gyvenvietė imtos vadinti Pašile. Jos kunigas buvo Kosakovskių dvaro kapelionas ir gyveno dvare.

1857 m. minima apleista, kiauru stogu bažnyčia. 1926 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, nacionalizuota, joje įrengta šokių salė. 1964 m. ten įsikūrė kino teatras „Raketa“. 1966 m. Pašilė prijungta prie Ukmergės miesto. 1992 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Iki 1994 m. ji buvo rekonstruota, pritaikant vykdyti bažnytinę veiklą. 2012 m. bažnyčia atnaujinta.^[2]

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė (prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo su bokšteliu). Statinys trišlaičiu stogu, priekiniu fasadu orientuotas į pietvakarius. Bažnyčia trijų navų su priebažnyčiu. Pastatą perimetru juosia antablementas, kurio frizas puoštas triglifais. Pastato kampuose pakartoti dorėniniai piliastrai, tolygiai skaidantys fasadus. Priekinio fasado frontoną puošia profiliuotas karnizas. Fasado frize buvęs įrašas „DIEVO APVEIZDOS“ dėl blogos būklės užtinkuotas, tematomi raidžių kontūrai. Didysis altorius su serlianos motyvo kompozicija, papuoštas Stanislovo Felikso Kosakovskio tapytu paveikslu „Nukryžiavimas“. Bažnyčios rūsiuose išlikęs autentiškos sienos fragmentas.

Šventorius aptvertas metaline tvora su masyviais tinkuoto mūro stulpais.

Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia

Pabaisko Svč. Trejybės bažnyčia stovi Pabaisko miestelyje, 3 km į pietvakarius nuo magistralinio kelio . Bažnyčia žymi Žolinės atlaidais.

Parapijos teritorijoje yra Daumantiškių ir Pabaisko koplyčios.

Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Pabaisko mūšio vietoje 1436 m. pastatydino bažnyčią ir jai dovanojo žemių. Žygimantas Augustas 1544 m. pastatydino naują medinę bažnyčią. Ji 1664 m. atstatyta. Susenus bažnyčiai, nauja pastatyta 1762 m. Ji 1765 m. sudegė. Klebono D. Venckevičiaus rūpesčiu bažnyčia 1768 m. atstatyta. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla.

Bažnyčios varpinė

Dabartinė akmenų mūro bažnyčia pastatyta 1821–1836 m. pagal architekto J. Levuazjė (Levoisier) projektą. Sulenkėjusių kunigų (ypač kunigo P. Dirgėlos) ir dvarininkų veikiami, Pabaisko ir jo apylinkių gyventojai XIX a. gerokai sulenkėjo. Bažnyčioje lietuviškai giedoti pradėta nuo 1919 m. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su puošniais vartais. Jame stovi mūrinė varpinė, pastatyta 1846 m.

Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Mūrinę bažnyčią Lyduokiuose 1623 m. pastatė Henrikas Padlevskis. Prie jos įsteigta prieglauda. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Po 1782 m. pristatytas priebažnytis. 1884 m. Lyduokių dvaro savininko, karo inžinieriaus Henriko Voinickio ir parapijos lėšomis bažnyčia padidinta,^[1] pristatyti 2 bokštai. Ją 1887 m. konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgadinta. Po karo suremontuota. Po karo Šv. Arkangelo Mykolo bareljefą ant stogo atstatė ilgametis bažnyčios zakristijonas Mykolas Vaskela su sūnumi Mykolu Vaskela.

1988 m. dekoruotas bažnyčios vidus. 1999 m. joje atidengtas ir pašventintas bareljefas šios parapijos klebonu dirbusiam Jonui Burneikai (1901–1956 m.). Šventoriuje 2000 m. pastatytas ąžuolinis kryžius (tautodailininkas Remigijus Rudokas) jubiliejiniams 2000-iesiems metams.

Bažnyčioje yra 4 dailės paminklai, įrašyti į kultūros vertybių registrą. Du iš jų yra molbertinės tapybos ir du – taikomosios dailės kūriniai. Vienas reikšmingiausių – molbertinės tapybos XVIII a. nežinomo dailininko paveikslas „Puota Emause“ (drobė, aliejus; 205,0 x 201,5 cm), XVIII a. antrosios pusės paveikslas „Marijos ėmimas į dangų“ (drobė, aliejus). Taikomosios dailės kūriniai: XIX a. pirmos pusės arnotas (šilkas, medvilnė, metalo siūlai; 106 x 62 cm) bei XVIII–XIX a. dalmatika (šilkas, medvilnė, metalo siūlai, siuvinėjimas; 108 x 106 cm) [10, 16, 18].

Bažnyčioje be įvairių dailės kūrinių yra ir įdomi relikvija – Dievo kančios simboliai (erškėčių vainikas, rykštė, nendrės, vinys), kuriuos 1893 m. pėsčiomis iš Jeruzalės parnešė Slabados kaimo gyventojas Antanas Juras.^[1]

Bažnyčia barokinė, stačiakampio plano, bazilikinė. Vidus 3 navų.

Altorius (3,16 x 1,68 cm), tapytas 1980 m. Autorius G. Sliesoraitis.

2019 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Kelionė po Ukmergės bažnyčias

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia 1

2019 m. birželio 26 d., trečiadienis

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia

1